Apskritai kaip tamsta žiūrite į tuos judesius >90min, jei klasikinė trasa trunka trumpiau. Ar yra logikos, jei kitoms rungtims nesiruošiama ?
ziuriu labiau skeptiskai, mano galva geriau yra per ta pati laiko vieneta sugebeti toliau nubegt. Tarkim jei atskaitos taskas 90', tai reiketu siekti per tokios apimties trefkes, kurios yra ugdancios, o ne atsistatymui skirtos, nubegti vis toliau. O jei tikslinant, tai reikia ziuret, kurioms disciplinoms ruosiesi ir taip atitinkamai koreguoti pasirengimo planus. Sudetinga cia, reikia daug ka isbandyt, kad atsirinktum savo...
geriau maziau, bet dazniau. visokiais fartlekais, intervalinem + BFP man rodos galima butu efekta nusipirkt pigiau, bet sitose trefkese malonumo maziau...
Aš aišku sutinku, kad 120' ir 10-16 sukilimų į kalną netelpa nei į LR nei į HR apibrėžimus, bet jeigu mes kalbame apie OS tai gal ir LR ir HR ar IR apibrėžimai mums netinka, koreguotini. Todėl klausimas kas yra geriau ar išlavėti taip kad tą patį atstumą, kurį pradžioj įveiki per 120' bet su mažesniu AHR ir vėliau priartėji per 90' su neženkliai didesniu AHR, ar kad pradedi nuo 90' ir didindamas apsukas pasieki "pradinį 120' " atstumą.
turejau galvoje ne varzybini, o ugdanti intensivuma. O apimtys ,mano galva, turetu buti derinamos prie varzybiniu laiku. Ruosiesi vidutinei pavyzdziui, tai ir treniruokis 35'-45' laikyt auksta tempa ir atlikti darba kuo galingiau. Tikrai ne kiekviena treniruote varzybine, to tikrai nereikia. Maratonistai, juk nebega kiekviena trefke maratono. Trumpai tariant butu gerai treniruotis maziau, laimet daugiau:) - efekta pirkt, kuo pigiau. Ziema begiot apie dvi valandas, nelabai kazkaip ir susali
ir pavargsti...ir gal va jau vel susergi.
na gerai, jei ruošies vidutinei bėgioji 35'-45', jei ruošies ilgai - bėgioj 70'-80'.
O kaip su daugiadienėm pvz Kapa ar Takas. Ir kaip su tais periodais kai varžybos keli savaitgaliai iš eilės ir dar po 2> startus?
Argi prailgintos treniruotės ne tam skirtos, kad lengviau atlaikytum tokius krūvius?
dazniausiai mes dalyvaujam per daug dideliame varzybu kiekyje, tuomet sunkiau gerai save paruost, sakykim, cempionato startui, nes buni nuvarges nuo pries tai buvusiu kaimo lygio, nors ir idomioje vietoveje, varzybu. Tai va ir turi rinktis arba dalyvaut visur ir nuo to kaifuot, ar biski maziau dalyvaut, bet akcentuotis i rezultata tarkim cempuose. O siaip koks Maniakas visur dalyvauja ir dazniausiai aukstas vietas ima. Tai noriu pasakyt, kad kekvienam savo... lig siol rinkausi ir rinksiuosi as asmeniskai kaifuot:)
Dekojame už konsultavimą. Taip ir laikomės. p.s. esu kažkur skaitęs, kad ne vienas pasaulio stipruolis (D. Hubmanas tame tarpe) vengia 2h, o skaido į 1h+1h dienoje. Profai laiko daugiau turi, bet ilgas ir mirtingieji savaitgaliais bėga.
Kaip sakė Thiery: “Training longer than 90 min = Waste of valueable time” – Lars Lindstrøm 2009 Coaching conference. Still behind this statement."
Pasaulio stipruoliai stovyklose daro iki 3x1:20/1:40+mankšta 30'. Tai gal ir galima sakyt, kad po 2h jiems ir nebūtina bėgiot.
O tau, Aurimai, reikia. Bent jau visą žiemą. Bet gali ir paslidinėt.
Nepamirškime, kad kalba eina apie V40 žmogaus sveikatą :)
Pagal mane, ruošiantis vidutinei-ilgai, užtenka 1-2 ilgas per mėn nesezono metu. Kuo arčiau varžybų - tuo dažniau per savaitę greičio treniruotės, pvz. per masines varijuoti punktų ėmimo greitį: vieną greit, kitą pasiilsint.
Ką manot apie visokį skirtingą judėjimą? Ar padeda toks būdas - vieną dieną žaidi futbolą, kitą bėgioji, trečia plauki, ketvirtą ilsiesi? Pamenu, kad po tokio "įvairaus judėjimo" pakildavo forma, net esant mažai įprasto bėgimo treniruočių. Bet gal čia mėgėjų lygyje tik?...
Apie sportinių veiklų "įvairavimą" skaičiau knygoje "Treniruotė", pvz. čia rašo apie "įvairavimą" toje pačioje treniruotėje:
"<..> Gerai, jei galima šias treniruočių formas suderinti – pakaitomis bėgti miške, važiuoti dviračiu, plaukti, irkluoti. Skirtingų sporto šakų kombinavimas toje pačioje treniruotėje (pvz. bėgimas-dviratis-plaukimas) geras tuo, kad galima treniruotis ilgesnį laiką ir smarkiai paveikti bendrąjį pajėgumą, tuo pačiu neperkraunant įvairių raumenų struktūrų. <..>"
naudoti kitas sporto sakas pasiruosime sveikintina. Varzybiniame periode specializuojiesi, parengiamajame, polsiniuose etapuose kuo ivairesne veikla puiku - mano galva. Visuomet reiketu kruvius kaitalioti tiek apimties, tiek intensivumo atzvilgiu. Pvz. nematau, kad mndgs begiotu kazkokias ilgas trefkes, o dauguma musu sutarso, kaip obuolius.
Tai čia delto kad as jaunystej jegu nesvaisciau sportui:))
Na, mndgs tik patvirtina, kad atkarpos efektą duoda, o ne 2h ropojimas.
Kiekvienas iš mūsų turime "duotybę" deguonies įsisavinimo prasme (VO2MAX), kurią kaip mokslininkai teigia galime treniruojantis pakelti iki max 15% ir dar pasididinti numetant svorio (tiesioginė priklausomybė).
Kitas klausimas kur mes planuojame bėgioti, kokie raumenys dirbs? Labai iškalbingas yra "Ronaldo testas"
https://www.youtube.com/watch?v=4achmhzLNoYTodėl drįstu atlikti palyginamąją analizę :) su labai panašaus pajėgumo sportininkas bendraklubiais Mindaugais.
Aš manau, kad taip treniruodamasis mndgs turi daugiau šansų sprinto trasose nei miško, Ir Manjako atveju atvirkščiai.
Tai puikiai iliustruoja Vilnius2019 daugiadienės.
Kiek stebiu Manjaką žmogus greičiausiai turi labai aukštą VO2max indeksą ir savo laiku (jaunystėje) teisingai susiformavo raumenis (miškų ir kalnų prasme), todėl atėjus sezonui "atgaivina" savo raumenų atmintį ant savo Liškiavos kalno ir todėl nesunkiai sugrįžta į kovinę formą.
Kitas klausimas apie tokius kaip mndgs, kurie ilgą laiką nesportavo, nėra susiformavę miškui skirto raumenyno, nors ir turi aukštą VO2max. 2013metais pradėjęs lankytis miškuose apčiuopiamus rezultatus pradėjo rodyti tik po 3-4 metų, bet net ir po 7 metų labai stabilių rezultatų nėra (2019ais 2a vieta vidutinėję galima laikyti išimtimi iš konteksto, nes dar neaišku kuris ten paėmė abi vietas ar Tadas ar Mindaugas).
Šiandien treniruodamasis jis formuoja bėgimui ant kietesnio grunto skirtą raumenyną ir puikiausias to įrodymas yra stabilūs rezultatai sprintuose.
Aišku savaime, kad gerėja ir miško rezultatai, nes stabiliai lankomasi ir ten, greičiausiai ir su atkarpomis.
Todėl tvirtai įsitikinęs, jog atkarpos ant kietesnio grunto efektą duoda, bet ne miško trasoms.
O tie kurie ropoja 2h Karmėlavos miške, greičiausiai turi tikslą pasididinti aerobinę ir lavinti jėgos ištvermes miško takeliu ir į kalną. Įskaitant, bet neapsiribojant socializacija :)
socializacija senstant yra svarbiausias zmogau poreikis:) treniruotis su bendraminciais - didesnis efektas
Ačiū už dalinimąsi patirtimi, įdomūs pastebėjimai. Asmeniškai aš dar tik bandau atrasti įvairius treniravimosi būdus skaitydamas jūsų treniruočių log'us ir kopijuodamas. Dar tik pusantrų metų, kaip grįžau į sportą, tai man kolkas visko trūksta - ir bazės, ir greičio ištvermės, ir jėgos ištvermės :)
Dabartiniu žiemos periodu stengiuosi į savaitę daryti vieną ilgą bėgimą (apie 1:45, palaipsniui pakelsiu gal iki 2h).
VO2Max man laikrodis dabar rodo 52, nežinau kiek tai arti teisybės.
Na tai vyrai, dedam savo VO2Max'us ant stalo :)
su laikrodziu vo2max nepamatuosim, reik ant begtakio testuotis su kauke ar ant veloergometro ir dar gal ir krajo tyrimai butu tuo pat metu, slenkscius nustatytu, bet kam mums to reikia.
VO2Max laikrodis matuoja netiksliai, bet kažkoks atskaitos taškas yra.
Man pradėjus sportuoti tai rodė gal 42, o dabar jau siekia 49 :) ir piko metu 51 :)))
Tikslumo neprideda ir tai, kad dažnas laikrodis neturi Orienteering modo. Tai priklauso nuo kokio pagrindo susikuri. Garmin atveju susikūrus nuo "running" mano VO2Maxas nukrito per 2 padalas, o susikūrus nuo "trail running" susinormalizavo :)
man laikrodis šiai dienai rodo 47.8
geriau pi mpalus pasilyginkim o ne vo2max. o ka konkreciai lyginsim? ilgy apimty ar max judesiu skaiciu per minute ar laika iki pilnos parengties ar laika iki laimingos pabaigos?
ilgos treniruotes yra seniena. permokejimas. puse traumu is ten gime. treniruotis reikia daug, bet ne ilgai. kai kam net ne daug, o tik stipriai. o ir treniruotis reikia tik jei nori laimet. jei ne - tiesiog dalyvauji arba isvis uzsiimi ydomesnem veiklom
seniai laukiau, kol Nerimka išmes kozirinį tūzą
Nerimka panašu jau seniai užsiima įdomesnėm veiklom tokiom kaip Mikalojaus Čiurlionio vardo eksponatų matavimasis ir tokį pat eksponatą padėjęs ant visų treniruočių. O mes matyt dar tam nesubrendom. Ech taip ir rutuliojasi tas žmogaus gyvenimas iš pradžių Fizūcha, paskui FizKultūra kol galų gale lieka tik Kultiūra. Belieka tik džiaugtis, jog tobulėjimui dar visi horizontai
Pritariu Nerimkai del sportavimo pagrindu.
This discussion thread is closed.