Dviračiu orientuojantis race 30:19 [5] *** 4.9 km (6:11 / km) +100m 5:37 / km
ahr:171 max:188
sprintas, vengrija. ir vėl karšta, apie +40.
ta pati vietovė su motokrosininkų trasomis kaip ir prieš tris metus. sprintas - ne pati mėgstamiausia rungtis, o ir vietovė nedžiugino. starto protokolai irgi sudaryti įdomiai - roma, po keturių min aš, dar po keturių - ramunė. tarp manęs ir ramunės - nebloga čekė. mintis - važiuoti be klaidų kiek galima toliau, kol pavys čekė, o tada jau jos nepaleist. bandau prieš startą nusiteikt. šį kartą sekasi sunkiau, tačiau atrodo kad tai pavyksta, pajuntu pasitikėjimą. pradedu - į pirmą punktą neperskubėdama, kad įsivažiuočiau į žemėlapį. į antrą su maža kilpele, o į trečią jau kai dedu klaidą, tai čekės tik nugarą bepamatau. na ką gi - nieko gero. varau į ketvirtą - o ten jau ramunė. mintys - šiiit, jau keturias min pralošiau, na dabar nebepaleisiu. bet ramunė pasirenka sulipimą į kalną, aš tam nepasirašau, nuvažiuoju savo keliu, tiek to tegu ji važiuoja, tiek ją ir tematysiu, gaila. pati pasiimu penktą, šeštą, septintą. į aštuntą per pievas nuneša į šoną, apsisukinėju ir matau atvažiuojančią ramunę, o čia tai geras. ooo, iš paskos ir roma važiuoja. na gerai, dabar tai jau nepaleisiu. nepaleidau. vienu metu pasirodė, kad nešioja dviratį, kad kiaura padanga, paleidau jas, pradėjau skaičiuoti ar užteks laiko nepralošti romai :) ai, paskui pagalvojau, kad kol važiuoja dviratis, reikia važiuot. tai vėl pasivijau iki finišo.
būtų buvę smagiau, jei nebūčiau praradus savitvardos važiuodama į trečią.
du geresni startai, jaučiuosi ramiau.