Training Log Archive: spilka

pamačius starto protokolus susinervinau - mbha ir mbde grupių handikapai tuo pačiu metu, o trasos tai tos pačios.. reikia skirti daug laiko minčių surikiavimui. atrodė kad surikiavau. būsena man patiko. tačiau važiuodama į startą pasiimti lipduko pamatau dviratininkų punktą ant markiruotės vedančios į startą 8-( starte sutinku danielių, apsakau situaciją, jis atsako, kad nieko pakeisti nebegali. nuvarau į finišą, surandu devį ir dar kartą bandau apsakyt situaciją, jis irgi tą patį sako - nieko negalima pakeisti. bandau išaiškint, kad paprasčiausias sprendimas nuvesti markiruotę šalia esančia proskynėle, vis mažiau šansų ką nors suvažinėt.
išvažiuoju daryt apšilimo ir nuojauta tokia, kad nieko nebus padaryta :( jaučiausi taip, kad padariau ką turėjau padaryt, todėl nekreipiau dėmesio į šiuos trikdžius, tai įtakojo tik apšilimo trukmę.
galų gale prieš pat startą prieina devis ir sako, kad nieko nepakeitė, nes buvo jau mačiųsiųjų kur punktas. sakau jam "velniop tuos, kurie matė, visi dėl to išgyvens. bus blogiau, jei siauram takelyje atsitiks koks nors susidūrimas, tai bus žymiai blogiau". devis nieko nebeatsako, o aš lekiu į startą..

stoviu starto koridoriuje. startuojam kartu su vyrais, tie kurie arti - kažkoks baltarusis, paskui po 45sek renata, po jos pusė minutės kitas baltarusis, po 40sek latvis, po pusantros minutės aš, dar po pusės minutės gintas valauskas (nepažįstu) ir dar po dviejų minučių asta, penkios minutės po manęs kita asta, šešios - rūta. štai ir visas mūsų sąrašas kuris konkuruoja. atstoviu eilę, mane išleidžia, dviračio žvaigždė eilinį kartą sudurniuoja, todėl iki žemėlapio nurėplioju paspirtuku. gal todėl mergina, kuri paduoda žemėlapius atkiša a grupės ir klausia "a?". velnias sakau, "ne a, o e", grįžtu pasiimt savo, įmetu žvaigždę, kuria nori važiuot dviratis ir išvarau. visą kelią iki pirmo visiems šaukiu "op" ir valau kelią sau ir iš paskos važiuojančiam gintui. prieš pat pirmą jau pamatau latvį bevažiuojantį priešpriešiais į antrą, mane aplenkia gintas, atsižymim ir varom į antrą. čia jau kartu su latviu visi trys. aha, latvis jau suvalgytas, dabar reikia protingai kažkaip su tais vyrais važiuoti. ginto nepažįstu, nežinau kiek galima pasitikėt ir kokiu greičiu važiuoja. bet vistiek kartu trečiame ir išvarom į ketvirtą. ilgas pravažiavimas į parką. vyrai važiuoja asfaltu prieš eismą, man nepatinka, aš pereinu į teisingą pusę, pamatau, kad jie ne tokie greiti. gintas šiek tiek spurtuoja, aš jį pasiveju, galvoju pailsėsiu nes jo nugara plati. iš tikrųjų ilsiuosi net per daug. sumąstau išlįsti ir vesti. išlendu, vedu, gintas sėdi, latvis nelabai. man nepatinka, aš dar paspurtuoju, matau vyrai neišlaiko tempo, bet aš pralekiu savo keliuką. tada nesiblaškydama priimu sprendimą apvažiuot aplinkui, nors ir žinau kad pralošiu kokią minutę. viskas normaliai, tačiau sėdu ant paties punkto. bet po tokio pravažiavimo latvio ir ginto atsikratau. matau, kad jie pradeda blaškytis, todėl man neberūpi :). tada ne visai užtikrintai į penktą, šeštą ir septintą. čia vėl pamatau latvį ir dabar jau astą 8-/ greit sumetu kad bent kiek pavargau ir reikia šiek tiek pailsėt važiuojant paskui ją į aštuntą, tada sustabdau astą ne ten važiuojančią į devintą pradžioje, tačiau vidury ji vis tiek deda baisią klaidą ir aš iš paskos (nes ilsiuosi). pravažiavimas į dešimtą pajūriu per smėlį. punktas turi būti prie jūros. važiuoju iš paskos ir matau kad galiu greičiau, asta bando neatsilikt bet vis tiek po truputį tolstu. taip važiuodama suprantu kad jau per toli, bet punkto niekaip nesimato. atsisuku skaičiuot laiptus kaip orientyrą ir ant vieno pamatau punktą :( ką dar galima pasakyt? be žodžių.. matau apsisukančią astą, tačiau jai iki punkto arčiau. o priešinis vėjas tikrai nepadeda važiuot ;) aha, vadinasi renatos dar nepavijau, o asta jau aplenkė. artėju prie punkto ir matau atvažiuojančią astą j. o čia jau ir supykstu. raminu save kad tai tik trasos vidurys, dar negalima pasiduot. į vienuoliktą ir dvyliktą kartu su asta j, dar pamatau latvį paskutinį kartą. į trečią asta j sėdi ant uodegos ir mane tai jau nervina. į keturioliktą, penkioliktą paspaudžiu ir atitrūkstu, prieš šešioliktą pamatau išvažiuojančią renatą ir visai netoli punkto astą š. aha, gerai turiu šansą, kurį čia pat prarandu - iš šešiolikto nuvažiuoju į aštuonioliktą pagal sukryžiuotą liniją. deja, toks kartas ne pirmas. tada liūdnai į septynioliktą, vėl aštuonioliktą, ten pamačius rūtą pasakau kad ji padarė tą patį, ji sutinka ir nulekia, o aš pabaigiu trasą dar padarydama klaidą į dvidešimtą. finišuoju nebeskubėdama, nes priekyje nieko nematau.
viskas.. gaila.. na bent jau nepasidaviau ir variau iki galo. gaila dėl tos kryžminės trasos. stengiausi ir vėl viską ten padėjau.

pastebėjimai. galiu laikyti nemažą greitį, bet tada nematau nukrypimų nuo trasos, jie išmuša iš vėžių. galva su kojomis dar nespėja - turbūt vėlyvo pavasarinio pasirengimo įtaka. patiko greitis, kuriuo galėjau važiuoti ir kai kada netgi techniniai sugebėjimai :) dar patiko kaip vyrų šiandien nusikračiau - abu nusiėmė po dvylikto. neišlaikė tempo?

takas, 3 diena, vidutinė, nemirseta.
dar blogiau nei pirmą dieną. iš septyniolikos punktų tvarkingai nuvažiuota tik į
tris :( beviltiškai nesusikaupus išvažiavau trasą. panašu kad dvi dienas iš eilės susitelkti vis dar neišeina. į pirmą, trečią, ketvirtą neužtikrintai lėtai, į antrą su nemaža klaida. tada ilgesnis pravažiavimas, kurio metu maniau surinksiu save. dar kiek geriau ir į šeštą. o vėliau deja.. greitai varau į dešimtą į parką, prie pat punkto stoviu ir žiūriu. parke apšaukinėju nesitraukiančius nuo tako žmones. esu baisiai pikta. nerandu vietovėj birutės kalno ir niekaip nesuprantu kaip į jį užvažiuot 8-| toliau lygiai taip pat kvailai ir su klaidomis iki 16, prieš kurį apšaukiu besimaišantį po trasos maską, kad neleidžia normaliai posūkio išimt. tik į 17-ą paraginta "varyk" nuvarau. trys punktai paimti normaliai - penktas, šeštas ir septynioliktas. kažkokia nesąmonė :(((
galų gale vakare! sužinau kad tai buvo atrankinės į pasaulio čempą. taip važinėjant nusimato laisvas vasaros galas..

labai didelių priekaištų varžyboms neturėjau iki šio vakaro todėl buvo nuspręsta likti iki galo.

nuo kempingo iki starto + apšilimas

takas, 2 diena, sprintas. palanga.
iki šiol neprisiminiau sprinto, kurį pati būčiau gerai pravažiavus. iš pat ryto nervai nelaiko, nes taip norisi viską laimėt, o čia še tau vakar pralošiau penkias min, o šiandien nemėgstamiausia rungtis - sprintas. bet apšilimą padarau tinkamai ir nusiraminu. pajaučiu kad ši diena bus mano. startas kas minutę, startuoju viduryje, minutė po rūtos. po manęs abidvi astos. fiziškai sprintui jėgų tikrai užteks, svarbu nepalūžt. truputį sutrinku, kai starte nepamatau po manęs važiuosiančios astos š., tačiau greit sumetu, kad taip dar geriau - nieks iš galo nenervins.
startas, į pirmą - ramiai, neperskubėdama, kad įsikirsčiau į žemėlapį. pasirodo tokia taktika teisinga. į antrą - dar nespėjus sušukt kad pasitrauktų iš kelio stebiu moteriškę, kuri desperatiškai bando patraukt nuo kelio šuniuką ir pati sprunka. pravažiuodama padėkoju. prieš punktą pamatau beišvažiuojančią rūtą, todėl į trečią strimgalviais iš paskos, į ketvirtą irgi. ketvirtame matau rūtą stovinčią prie punkto ir nesižyminčią, klausiu "dublis", atsako "čia mūsų". galvoju gerai, šitą jau starte pažiūrėjau kur važiuot, bet ji pirma apsisuka ir nulekia, pasirinko tą patį variantą, bet pavyt neįmanoma :) tada nulekia į šeštą, bet jaučiu, kad jėgų jai truputį jau trūksta. todėl punkte greičiau apsisprendžiu kur važiuot ir ją palieku. ar sekė iš paskos taip ir neišsiaiškinau, nes vėl pamatau tik prieš devintą. ten rūta iš galo sako "taip taip šitas keliukas, reikia sukt". priekyje pamatau renatą, startavo tris minutes prieš. vos nenusiploju į dešimtą, šiaip ne taip išsilaikau, šūkteliu rūtai "atsargiai", bet manau kad ir taip mato. atsižymim dešimtam, lieka paskutinis. išvažiuoju į asfaltą ir nelabai sėkmingai pasirenku įkirtimą į mišką, tenka pervažiuot šaknis, vėl vos neišsiploju. o tada prasideda smagiausias takelis visoje trasoje - vingiuotas kaip gyvatėlė ir siauras kad atrodo dviračio vairas netilps tarp medžių, tenka smulkiais smulkiais judesiais manevruot į kairę dešinę. aplenkt renatos tokioj siaurybėj tarp medžių niekaip neišeina, noro daug, greitis geras varžybinis, azarto pilnos kelnės. be galo daug teigiamų emocijų suteikiantis fantastiškas takelis, bet nevaržybose tokiu greičiu ten nevažinėsiu ;D
euforija dėl labai gero trasos įveikimo. teisingas susikaupimas lemia teisingą rezultatą.

dar daug daug visokiausio pasivažinėjimo palangoje, tame tarpe ir iš karto po alaus bokalo - basanavičiaus gatvės dviračių takelis pasirodė per siauras :DD bei naktyje.

dar kartą buvo nuspręsta išmėginti taką. poros metų patirtis sakė, kad tai nėra patrauklios varžybos dviratininkams, tačiau nenuvažiavus į švediją reikėjo kokio nors pakaitalo. ir tai kad danielius turėjo būt kontrolierius pridėjo pliusų varžyboms. buvo nuspręsta - nepatiks, po poros dienų išvažiuosiu.

takas, 1 diena, ilga. klaipėda, vasaros estrada.
nervinausi nuo pat ryto - išvažiuodama iš namų pamiršau dviračio staliuką, teko grįžti. prieš startą savijauta nebloga, nervinuosi tik truputį. startuoju antra po rūtos 2min. pirmi du punktai aiškiai, greitai, užtikrintai. į antrą jau pralenkiu rūtą, tą supratau, nes vėl teko pažadint punktą :( trečias ketvirtas techniškesnėj vietovėj todėl sąmoningai prieš trečią pristabdau, pasiimu nelabai užtikrintai. ir tada ketvirtasis :((( į jį važiuodama sutinku priešpriešiais važiuojančią astą su rūta, suprantu, kad per ilgai ėmiau trečią. bandžiau išlaikyt mintį "surast", bet bjaurioji mintis "nerasiu" ėmė viršų :( tai ir neradau. visos konkurentės susirinko, nes ir jas išmušiau iš vėžių ir kai man jau nusibodo jo ieškot, išvažiavau į sekantį ir punktas tada buvo. beveik 6 min klaidos :((((((( na gi ir kantrybė mano :) o jis buvo tik truputį tolėliau nei turėjo. tada visa govėda į penktą, vedžiau aš, nelabai užtikrintai, bet niekas lenkti nenorėjo, nes visos jau ir taip buvo pasivijusios. po to iš visų jėgų iki devinto. greitis tenkino, važiavau be klaidų. nuo devinto pajutau nuovargį, prasidėjo klaidelės-šudukai, į keturioliktą nusiplojau, penkioliktą pastatė visiškai ne ten - praradau apie minutę. punkto radimo sėkmė priklausė nuo pasirinkto varianto. vienas buvo daugiau prasto bet be posūkių iki punkto, antras - pravažiuoji ir grįžti dešinėn, tačiau mažiau prasto keliuko. pasirinkau šį variantą ir pasirodo punktas buvo kairėje. susinervinau. tada vėl baisi klaida į 16-ą, neužtikrintai į 17, 18, 19. finišas. visiškas pravalas.

palengva nedaug.
naktį miegodama kažkaip sugebėjau išsinarinti dešinės rankos nykštį, pirštas nejudrus, pajudinus skausmas neįmanomas, pavarų junginėti neišeina :(
tokiu laiku/būdu traumos dar neteko patirti :DDD