Training Log Archive: spilka

rezultatas - smaguma :DDDD
prieš startą visiems kas norėjo manęs klausyti aiškinau, kad negalima pasiduot, jei daryt, tai daryt iki galo ir iš visos širdies. kas benutiktų, tik nepasiduot. kai asta finišavo, aš suvokiau kad skirtumas nuo artimiausių varžovių - septynios ir aštuonios min - nelabai realiai panaikinamas, nes trasa kiek per trumpa. sakiau pati sau, kad reikia gražiai pravažiuot.
jėgų šiaip ar taip trūko, jautėsi kad sezonas jau senokai baigėsi.
ir taip su klaidom atvažiuoju iki parodomo, o ten šaukia "varyk kiek gali, gal tau kas nors ir pavyks" ir "nori gert šampaną, varyk našarom", sakau jiems "tai bent pasakykit koks skirtumas", pasigirsta atsakymas "apie keturias min", atšaunu jiems "baikit, tai nesąmonė". liko tik penki punktai, o ir tiesą sakant nelabai suvokiau kurią aš vejuosi, ir apskritai kelintos važiuojam. bandžiau skaičiuot, bet kadangi vardų nieks neminėjo, tai :) ... apsisuku į mišką, iš karto darau klaidą ir sakau sau "tik nepasiduok, žinai kaip paskui skaudės širdį, jei nepadarysi darbo iki galo. jei pati nedarysi, o paaiškės kad kitiems nesisekė, pirštus nusigrauši." susikaupiu ir kiek lėtokai pasiimu vieną punktą, kitą, ten pamąstau, tada bevažiuodama į trečią žiū, cha, štai ką vejuosi. aha... man tai patinka. tikrai gerokai pagreitinau, pridėjau iš širdies ir neabejoju, kad būčiau grįžus dar gerokai anksčiau, tačiau prieš ketvirtą (antrą nuo galo) punktą duodu forų - smagiai perskrendu per vairą nepastebėjus kelmuko, nulekia staliukas. matau kaip ji atsižymi ir nuvažiuoja, čiumpu staliuką, galvoj mintis - dėt/nedėt dėt/nedėt, žinau kad užtruksiu laiko kol užsidėsiu, čiumpu į ranką, atsižymiu, nusprendžiu nedėt, nes tarp mūsų koks dešimt-dvylika sekundžių skirtumas ir aš negaliu paleist. tiesiog negaliu. buvo mintis mest staliuką į mišką kad galėčiau normaliai laikyti vairą, tačiau vėliau supratau, kad galiu jį vežtis rankoje, tik deja negaliu pažiūrėti, nes nesugebu tokioj kratalynėj važiuot su viena ranka. gavosi taip, kad reikėjo važiuot iš atminties ir iš paskos.. atmintis pavedė, nes išankstinis variantas buvo pasirinktas ne tas, pati buvau mąsčius grįžti atgal ir imti punktą iš kairės, gavosi kad nuvažiavau iš paskos ir ėmėm punktą iš dešinės. visa tai iš karto užmiršau ir man norėjosi punkto paieškoti dešiniau, o ji atkakliai laikėsi kairės. nors man atrodė, kad labai jau ne ten važiuojama :D , nusprendžiau labai ne ten važiuoti kartu, nervinti, ir finišo tiesiojoje padaryt. taip ir buvo. tiesą, padariau dar anksčiau pirma pamačius punktą, nuvariau tiesiai per visus kelmus ir finišavau ramiai su staliuku rankoj :DD žinojau, kad ji finišuot taip negalės. nes kas nors trukdys - per karšta diena, maxima, nuovargis, atvira arba ne kova ir pan.
yra draugų, pažįstamų, varžovų, su kuriais malonu bendraut, varžytis, kovot su jais akivaizdžiai ar nelabai, laimėt prieš juos ar pralaimėt jiems. yra malonu daryt tai ne vieną kartą ir nenusivilt pralaimėjus bei nepasipūst nugalėjus. bet yra žmonių, prieš kuriuos labai smagu finišuot pirmiau. visada, ir ypač finišo tiesiojoje. teverkia jie.

praktiškai mėnesį nesitreniravus, tik šiaip pavažinėjus, todėl visai be greičio, gal todėl ir klaidos ne tokios baisios, klaidų aišku pakankamai. labai negalėjau suvokti žemėlapio, bet girdėjau tą patį ir iš kitų. ir mano akys visiškai neišskiria tokių spalvų - raudonos niekaip neranda rudos makalynėje :(

dar reikėjo patikrinti kur ne ten nuvažiuota

lavoriškėse