Unspecified (Orienteering) 48:00 [4]
Gavau nokautą nuo Edgaro trasos, o gal reikėtų sakyt, kad trasa buvo kaip ir visada, tačiau nokautas parėjo iš vidaus. Galima čia n priežasčių surasti, kodėl kalniukuose, kurių ten praktiškai nebuvo - miriau, o lygumose trepsėjau ant vietos nors atrodė jog judu. Bet negaliu paaiškint, kodėl, taip apgailėtinai judėdamas visiškai negalėjau sekti žemėlapio. Be galo sunkiai rasdavau į kurį kp reikia orientuotis, o kai galiausiai rasdavau, jau būdavau padaręs klaidą bėgdamas ne į ta pusę (krypties keitimas ir trasos kryžminimas kai atstumai tarp kp labai trumpi).Kodėl vietovėje, kurioje anksčiau atskirdavau ir sugebėdavau suskaičiuot lomas ir nosis, dabar nesupratau, ar reikia lomos ar nosies ieškoti ir t.t. Kodėl kp kuris yra už 400m aš ieškau už 700m (22kp), čia tai žemėlapininkui galiu paburbėt, kad nei keliukų, nei proskynėlių, nei praeinamumo, nei reljefo suprasti neįmanoma, gal tik pylimo kirtimas kažkaip pristabdyt turėtų, tačiau atstumo pojūtis dingęs.
Neblogai čia pasportuota šiemet, bet didelis b iš viso to išėjo. Apmaudu. Iki Šiaulių su tokia nuotaika nesitrenksiu. Ir išvis motyvacija 0.
